Sukčiavimo prevencija

Sukčiavimo prevencija – tai žingsniai ir veiksmai, kuriais įmonės siekia užkirsti kelią nesąžiningai veiklai. Finansiniai sukčiai vis dažniau sukuria naujus sukčiavimo būdus arba patobulina senus sukčiavimo metodus pasitelkdami vis tobulėjančia programinę įrangą, o aukos savo pinigus labai dažnai sukčiams atiduoda savo noru – be jokio įsilaužimo ar smurto. Sukčiavimo prevencija yra iš esmės susijus su saugumo sistemų sukūrimu ir sudėtingos programinės įrangos naudojimu, kad būtų galima nustatyti neįprastą elgesį ir apsaugoti įmonę bei jos klientus.

Pagrindiniai sukčiavimo prevencijos tikslai yra šie:

apsaugoti įmonės finansinius išteklius

išlaikyti klientų pasitikėjimą

užtikrinti visų sandorių ir operacijų vientisumą

UAB, Foxpay savo klientams pataria, kaip netapti sukčių aukomis pateikdama dažniausius sukčiavimo būdus.

Sukčiavimo būdai

Pristatome dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus ir kaip juos atpažinti bei apsisaugoti.

Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, reklamos ir skelbimai internete, bandantys parodyti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Dažniausiai pasiūlymas skamba per gerai, kad tai būtų tiesa.

Kaip tai veikia?

1. Žadamas greitas ir lengvas uždarbis. Investavimo konsultantai teigia, kad rizikos investuoti nėra, investicinė grąža garantuota, nors jūsų indėlis bus minimalus.

2. Agresyvi reklama, naudojantis žinomų asmenų istorijomis ir žinomais prekių ženklais ar institucijų pavadinimais, kurios yra plačiai žinomos ir patikimos.

3. Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose kaip Maršalo salos, Seišeliai ar Mergelių Salos ir neturi licencijos teikti investicines paslaugas Lietuvoje.

4. Dažnai atrodo, kad pirmoji investicija buvo sėkminga ir yra sulaukiamas didelis investavimo konsultantų spaudimas didinti investavimo sumą.

Kaip atpažinti investicinį sukčių?

1. Būtinai patikrinti ar įmonė turi licenciją verstis investavimo paslaugomis Lietuvoje, yra tikslinga kreiptis į centrinį banką pasitikslinti ar įmonė veikia teisėtai.

2. Kritiškai vertinkite investavimo konsultantą, kuris su jumis susisiekė telefonu ar vaizdo skambučiu ir investavimo platformų atstovų pažadus.

3. Vertinkite ar garantuotos grąžos ar didelio uždarbio pažadai neskamba per gerai ir yra realus.

4. Teiraukitės dėl visų investavimo sąlygų.

Duomenų vagystė siunčiant SMS žinutes (ang. smishing)

Kaip tai veikia?

Smishing yra sukčiavimo tipas, siunčiant trumpąsias žinutes ar tekstinius pranešimus. Šis terminas yra „SMS“ ir „phishing“ derinys. Sukčiaujant trumposiomis žinutėmis siekiama apgauti aukas ir priversti atiduoti asmenine ar finansine informacija, spustelėti kenkėjiškas nuorodas arba atsisiųsti žalingos programinės įrangos. Kaip ir el. pašto sukčiavimo atakos, šie apgaulingi pranešimai dažnai atrodo iš patikimų šaltinių ir naudoja socialinės inžinerijos taktiką, kad sukurtų skubos, smalsumo ar baimės jausmą, kad lengviau galėtų manipuliuoti laiško gavėju, o šis atiduotų sukčiams reikalinga informaciją.

Kaip atpažinti?

Finansų įstaigos labai retai be išankstinio pranešimo siunčia SMS žinučių su nuorodomis, kuriomis prašytų prisijungti prie elektroninės paskyros. Ignoruokite tokią žinutę ir geriausiai apie ją praneškite savo finansų įstaigai.

Geriausias būdas apsisaugoti gavus neįprastą pobūdžio žinutę –nespausti ant pateiktos nuorodos, nesuvesti asmeninių duomenų ir atidaryti svetainę anksčiau naudotu adresu tiesiai iš naršyklės.
Netvirtinkite mokėjimų, jeigu pamatote neaiškaus pobūdžio mokėjimą jo netvirtinkite, o susisiekite su finansų įstaiga tiesiogiai.

Gavę įtartiną pranešimą, reikia įvertinti ar tikėjotės tokios žinutės, ar iš tiesų pardavėte prekę, už kurią siūloma priimti mokėjimą, ar iš tiesų užsisakėte siuntą į pranešime nurodytą paštomatą.

Duomenų vagystė siunčiant el. laiškus (ang. phishing)

Kaip tai veikia?

Socialinės inžinerijos sukčiavimo forma siuntinėjant apgaulingus elektroninius laiškus skirtus išvilioti konfidencialius duomenis, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą, apsimetant kitu asmeniu ar taikant kitus apgaulės būdus.

Jums yra mėginama sukurti saugumo jausmą, tai sukčiai pasiekia klastodami ar atkartodami pažįstamus, patikimus tikrų įmonių logotipus, apsimesdami aukos draugais ar šeimos nariais, todėl sukčiai dažnai bando įtikinti, kad asmens duomenų jiems reikia skubiai, kitaip auka patirs sunkių pasekmių, pavyzdžiui, jos sąskaitos bus įšaldytos arba ji neteks lėšų. Užvaldęs asmens duomenis, sukčius bando prisijungti prie aukos banko sąskaitos.

Kaip atpažinti?

Patikrinkite siuntėjo elektroninio pašto adresą ir palyginkite su oficialiu pašto adresu arba tiesiogiai susisiekite su el. Laiško siuntėju.
Užvedus pelės žymeklį ant gautos nuorodos galite pamatyti „URL“ ir pamatyti kur busite nukreipiami.

Atsiminkite, kad negalima laimėti loterijoje, kurioje nedalyvavote, arba gauti mirusio giminaičio, kurio net neturėjote, palikimą.

Duomenų vagystė skambinant (ang. vishing)

Kaip tai veikia?

Paprastai sukčiavimas apgaulingais skambučiais vykdomos naudojant automatizuotas sistemas, kurios nukreipia auką paskambinti užpuoliko valdomu numeriu, tačiau vis dažniau yra skambinama tiesiogiai. Sukčiai apsimeta teisėtos įstaigos, pvz., banko, policijos, telefono ar interneto tiekėjo, darbuotojais, taip sukčius bando gauti asmens duomenis ir finansinę informaciją apie kredito kortelę, banko sąskaitas (pvz., PIN kodą), taip pat išgauti asmeninę informaciją. Sukčius turėdamas tokia informaciją, gali pasiekti ir ištuštinti banko sąskaitą arba pavogti jūsų tapatybe ir ja naudotis. Sukčiai stengiasi suklaidinti žmones sklandžiais argumentais ir paaiškinimais Kai kurie sukčiai taip pat gali bandyti įtikinti auką pervesti pinigus į kitą banko sąskaitą arba išgryninti grynųjų pinigų, kad šie sukčiams būtų atiduoti tiesiogiai.

Kaip atpažinti sukčių skambučius?

Jūsų finansų partneris arba valstybės institucijos (pvz., FNTT) niekada savo iniciatyva neskambina ir neprašo pokalbio metu padiktuoti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenų. Padėkite ragelį.

Atsiminkite, kad finansų įstaigų darbuotojai niekada neskambina savo klientams, neprašo prisijungti prie interneto banko, neklausia sąskaitos ar mokėjimo kortelės duomenų (kortelės numerio ir kitoje kortelės pusėje nurodyto CVV kodo). Telefoninio pokalbio metu galite būti identifikuojami tik tada, jei patys paskambinote finansų įstaigos interneto svetainėje nurodytu numeriu. Tačiau, tokiu atveju klientas identifikuojamas asmens tapatybės nustatymo priemonėmis („Smart-ID“, PIN kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu ir pan.), o finansų įstaigų darbuotojai kliento niekada neprašo padiktuoti jokių mokėjimo priemonės prisijungimo duomenų.

Dažnais atvejais paskambinę sukčiai nekalba lietuvių kalba ir bando paaiškinti, kodėl jos nemoka.

Sukčiavimas apsiperkant internetu (skelbimų svetainės, netikros e. parduotuvės)

Kaip tai veikia?

Tokiais atvejais, naudojama suklastota interneto svetaine arba išgalvotas skelbimas tikro pardavėjo svetainėje, sukčiai apsimeta teisėtais pardavėjais. Sukuriamos netikros mažmeninės prekybos svetainės, kurios atrodo kaip tikros internetinės parduotuvės. Gali būti naudojamas nuo tikrų parduotuvių nukopijuotas tinklalapių dizainas, panašūs logotipai ir domenų pavadinimai.

Apgaulingose svetainėse gali būti siūloma labai pigiai įsigyti brangių daiktų, pavyzdžiui, firminių drabužių, juvelyrinių dirbinių ir elektronikos. Daugeliu atvejų nusipirkę prekę negausite nieko arba daiktą, už kurį sumokėjote, gausite, tačiau tai bus tik pigi jo kopija.
Dažnai sukčiai pardavinėdami prekes tikro pardavėjo svetainėje susikuria naują paskyrą ir įkelia apgaulingą skelbimą, kuris pavykus apgautį vieną ar kelis asmenis yra ištrinamas. Nusprendus apmokėti už prekę pardavėjo šalis ir pateiktos banko sąskaitos šalis nesutampa, nurodomas kitas asmuo, kuriam turėtų būti pervestas mokėjimas.

Kaip internete išvengti sukčių?

Patikrinkite atsiliepimus apie pardavėją.

Jeigu skelbime nurodytas pardavėjo vardas ir pavardė, telefonas ar sąskaitos numeris – su tokia informacija galite surasti daugiau informacijos apie pati pardavėją. Taip pat, peržiūrėkite pardavėjo profilį socialiniuose tinkluose ir atsiliepimus.

Patikrinkite ar parduotuvė turi grąžinimo galimybe, pasiteiraukite konsultanto dėl prekės grąžinimo sąlygų ir garantijų. Kritiškai vertinkite pardavėjus, kurie jums nesuteikia tokios informacijos.
Parduotuvė yra visiškai nauja ir parduoda produktus labai mažomis kainomis. Svetainėje nėra aiškios informacijos apie pristatymo galimybes arba jos yra labai neaiškios.

Būkite atsargūs bendraudami su įstaigomis iš ne savo šalies.
Patikrinkite, ar internetinėje parduotuvėje pateikiama informacija apie privatumą, naudojimo sąlygas, ginčų sprendimą, ar nurodyti kontaktiniai duomenys.

Pardavėjas priima tik kelis nelabai žinomus mokėjimo būdus, jums nėra įprastai priimtinų mokėjimo būdų.

Romantinis sukčiavimas

Kaip tai veikia?

Sukčiavimas dėl meilės, apimantis romantiškų ketinimų aukai apsimetimą, aukos meilės įgijimą, o tada geros valios panaudojimą, siekiant priversti auką nusiųsti pinigus sukčiui melagingai apsimetant arba sukčiauti prieš auką. Romantinio sukčiavimo atveju sukčiai pažinčių svetainėse sukuria netikrus profilius, ar susisiekia socialinių medijų platformose, pavyzdžiui, „Tinder“ ar „Facebook“. Sukčiai internetinių santykių su potencialiomis aukomis ieško siekdami su jais susidraugauti, įgyti jų pasitikėjimą, o tuomet išgalvoti istoriją ir paprašyti pinigų. Tokios apgaulės gali tęstis ilgai, net metų metus.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai nukentėjusieji nenori patikėti, jaučia gėdą ir nepripažįsta patekę į romantinio sukčiavimo pinkles. Kartais finansų įstaigų darbuotojams tenka ilgai įkalbinėti klientus, kad šie nustotų pervedinėti pinigus žmogui, kurio jie niekada gyvai nematė.

Kaip išvengti romantinių sukčių?

Jei užmezgėte pažintį internetu, nuodugniai patikrinkite šio žmogaus profilį ir nuotraukas interneto paieškoje, atlikti ir atvirkštinę nuotraukų paiešką.

Internete nesidalinkite pertekline asmenine informacija.

Nesiųskite pinigų menkai pažįstamiems žmonėms, kurių nesate matę gyvai.

Papasakokite savo šeimos nariams apie naują pažįstamąjį ir paklauskite jų nuomonės, jei jūsų prašoma pervesti pinigų.
Netikėkite greita meile internetu.

Pinigų Mulai

Pinigų mulai – tai viena iš nusikaltėlių naudojamų pinigų plovimo schemų, įtraukianti ratą žmonių, kurie už atlygį sutinka panaudoti savo asmenines sąskaitas nelegaliai uždirbtų pinigų legalizavimui, pervedimui ar išgryninimui.

Kai kurie asmenys pinigų mulais tampa sąmoningai. Jie veikia profesionaliai ir už atlygį teikia savo „paslaugas“ nusikalstamoms organizacijoms. Tokie asmenys dažnai būna su kriminaline praeitimi ir ši veikla jiems yra lengvas pragyvenimo šaltinis. Tačiau nemaža dalis žmonių pinigų mulais gali tapti net patys to neįtardami.

Nors pinigų mulais gali tapti bet kuris asmuo, dažniausiai į tokias schemas įsivelia asmenys, siekiantys greit ir lengvai užsidirbti. Sukčiai, ieškodami potencialių pinigų mulų, pasitelkia darbo skelbimus, reklamuojasi socialiniuose tinkluose, siūlydami greitą ir lengva uždarbį.

Kartais į sukčių pinkles papuola asmenys, patikėję netikrais darbo skelbimais, žadančiais apskaitininko, buhalterio, sistemų testuotojo darbą arba komisinį atlygį už „sąskaitų administravimą“.

Kaip atpažinti sukčius?

Pinigų mulai „įdarbinami“ per tariamai teisėto darbo skelbimus (pvz., „Pinigų pervedimo agento darbas“), siūlant privačia žinute kreiptis dėl patrauklaus darbo, didelio uždarbio. Tokiuose skelbimuose dažniausiai nėra aprašytos tikslios užduotys, išsilavinimo ar patirties reikalavimai, tačiau žadamas svarus atlygis mainais į nedidelį indėlį. Tokių skelbimų yra ir socialiniuose tinkluose („Facebook“ įrašai uždarose grupėse), asmeninių pasiūlymų (užklausų) galima gauti elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėles („Whatsapp“, „Viber“).

Aukas stengiamasi įtikinti, kad tokia veikla visiškai nerizikinga, žadamas didesnis užmokestis, jei į veiklą auka įtrauks ir savo draugus.

Kaip apsisaugoti?

Venkite neaiškių darbo pasiūlymų.

Visuomet patikrinkite viešai prieinamą informaciją apie darbą jums siūlantį asmenį ar įmonę, įvertinkite kylančias rizikas, atsiliepimus
Jei tapote pinigų mulu, galite būti laikomas nusikaltimo bendrininku ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Jei įtariate, kad tapote pinigų mulu, nedelsdami sustabdykite savo sąskaitoje bet kokias mokėjimo operacijas, kurias nurodė atlikti potencialūs nusikaltėliai, ir apie tai praneškite savo mokėjimo paslaugų teikėjui ir policijai.